Medis
į žemę
Savo
vaikus sėja,
Paleidžia
tūkstančius, –
Juos
pučia vėjas,
Vieni
per greitai
Siekia
žemę,
Kiti
medeliai laiko
Net
iki pavasario,
Siūbuoja
ant šakelių...
Sudygsta
sėklos,
Atvežtos
ir iš toli,
Kitų
kraštų – kankorėžiai pilni,
Šaknis
įleidžia
Ir
priima, kaip savo gimtinę,
Tik
žydi visada
Vis
tuo pačiu laiku,
Kur
kiti giminės, –
Tėvynėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą