Atsiverk

Atverk man širdį, -

Tiek joje šilumos,

Kurios visiems užtektų,

O žodžių prašyme –

Taika ir duona

Vaikui alkanam ir tau,

Senam, darbų išvargintam,

Ligų iškankintam,

Gyvenimo šalnų išbalintam,

Lininiu rankšluosčiu

Sielos žaizdas rištam...

Pirmos gėlės apšąla

Ir liūdna kiekvienam,

Bet saulė nusijuokia

Juoku vaiko

Ir ašaras nušluosto

Tas pats lininis rankšluostis,

Išbalintas ir išvelėtas

Nuo prakaito dėmių...

Šie žodžiai – man ir tau,

Dangau.