Pražydau
pavasarį,
Kaip
gėlė – baltai
Ir
iki šiol esu balta...
Kol
šaknis įleidau,
Laistė
šaltas lietus
Ir
vėjas gairino...
Iš
vieno kupsto –
Daug
mažų žiedų,
Visi
– iš meilės,
Sušildyti
dainos,
Priglausti
prie veido...
Visiems
– daug vietos
Mūsų
žemėje,
Danguje
– viena saulė,
Gėlės
žiedelyje – gėrio pasaulis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą