Linkėjimas

Mūsų žmonės darbštūs,

Nuo seno įpratę,

Iškelti inkilus prie savo namų,

Net kregždės lizdus lipdo

Prie laiptų ir visų kampų,

Kur gimėme ir aš, ir tu...

Ne visuose įsikuria varnėnai,

Bet peri zylės ir dagiliai,

O žvirbliai įsitaiso šalia jų, –

Kiek inkilų – tiek ir vaikų,

Net šarkos, varnos peri

Mieste, prieš mūsų langus,

Smagu visiems kartu...

Norėtųsi, kad niekas

Nepaliktų savo vietos,

Kurioje ir gimęs,

Nebūtų namo,

Be durų ir langų.