Baltos smilgos

Gyvenimas tik vaikui

Atrodo labai ilgas,

Mūsų gyvybės gija – labai plona,

Plonesnė ir už smilgą,

Nubyra rudenį

Geltonos sėklos

Ir lieka tik pabalusi galva...

Dreba žiemą vėjyje stiebelis,

Tarsi smilkiny šarma,

Ir klauso žemės pulso,

Kada dygs pamaina.