Pirmiausia
buvo chaosas, –
Nei
naktis, neigi diena,
Nebuvo
net šviesos ir saulės,
Dievas
atskyrė ir sumanęs tarė:
–
Tebus šviesa ir žemė,
Gyvenkite
ir dauginkitės.
Taip
ir atsirado metų laikai,
Pavasaris...
Čia
užvirė gyvenimo
Pirmieji
vandenys,
Įvyko
stebuklas mūsų akyse:
Aistra
ir konkurencija,
Buvo
partnerystė,
Smurtas
ir kova
Dėl
duonos kąsnio...
Ir
taip – kiekvieną mėnesį,
Iki
kito pavasario.
Žmonės
surado grūdą,
Apsėjo
dirvas,
Vaikus
augino,
Rojaus
obuolį nuraškę...
Atėjo
laimė ir darna,
Viskas,
ko iš dangaus
Žmogus
paprašė,
Bet
baltas angelas,
Pavirtęs
juodu,
Sumaišė
protus
Ir
paskelbė karą,
Net
iki šiol kariaujame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą