Man
paukščiai – tai vaikai,
Jų
giesmės širdį veria,
Palikti
žydi jazminai –
Senos
trobos gyvenimas...
Ant
durų pasaga rūdija,
Tartum
mūsų laimė,
Kurios
nesuradai savo pastogėje
Per
visą savo amžių...
Nuklydai
vieškeliais,
Akmenimis
grįstais,
O
sugrįžai tik trumpai vasarai,
Tylėjo
gulbės
Ir jų
maži vaikai,
Tiktai
lakštutė pasakojo,
Klausinėjo,
iš kur sugrįžai,
Ar
priminė gimtus namus
Senatvėje...
Kiti
keliai – kitos legendos...
Ką
vieversys tau atnešė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą