Išbandymai – tai
duoklė,
Kad pažinčiau gėrį, –
Lyg akmenys ant kelio,
Nuglūdinti lemties,
Tiek mano, tavo
Ir visų, čia ėjusių,
Aukščiausias kalnas –
Vien iš akmenų...
Kai vieną palieti,
Jie byra, krenta
Žemyn, į pievas,
Gula tarp gėlių,
Kurios anksčiau sodintos
Prie laiko akmenų...
O paskutinis – pilkas,
Daugiau nebus ant ko
rašyti,
Palikite prie jo sausiukų;
Jie čeža, nenublunka, –
Kaip maži
Upelio akmenukai,
Tiktai subyra ne laiku...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą