Kai esi pats su savimi,
Nereikia girtis ir
meluoti,
Taip lengva širdyje,
Toks tyras oras,
Kai gali tik sau kvėpuoti;
Nereikia vėjo gūsių
Ir plauki upeliuku,
Kurį gali ir perbristi,
Ranka jo dugną
išmatuoti...
Kiekvieną vakarą
Galiu sau dovanoti,
Kai grįžtu po darbų,
Kurių negaliu sau
padovanoti,
Nes jie ir tau
Jie ir visiems,
Kurie su manimi
Gali drauge dainuoti
Apie žvaigždes ir dangų,
Kurio niekas negali man
atstoti...
Dabar ir priklaupiau
Prie tos versmės,
Kurią turėčiau
paaukoti...
Priimsi, ačiū,
Ne – tik tiek,
Neversiu, –
Esu balta iš prigimties
Savo sode, prie kelio,
Su pilnu giros ąsočiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą