2014 m. birželio 24 d., antradienis

Svajone ir viltis



Nupiešiau dangų,
Mėlyną ir gilų,
Ant jo ir debesėlį
Mažą patupdžiau,
Nuo žemės rasos ten pakilo
Ir į vaivorykštę pavirto,
Dabar visas spalvas matau...
Oi, žeme, motina,
Tavo veide ir gilios raukšlės,
Jos tiesiasi iki dangaus,
Saulutė šildo, tiesina,
Bet jų kasdien daugiau...
Pašlaksčiau pėdą
Gyvybės tyru vandeniu,
Į jį ir ašara pakliuvo,
Sūresnė, nei svajonė ar viltis,
Taip laikas šokinėja per akmenėlius,
Kol vėjui į akis nekliūva,
Dabar palauksiu,
Ką jis pasakys....



Komentarų nėra: