Vijo katinas pelytę,
Kol sušlapo uodegytę
Per pačias šventes
Rasas,
Kai prilijo net balas...
Oi, kaip lijo ant
paparčių,
Visus žiedelius sudarkė,
-
Taip norėjo katinėlis
Dovanoti žiedą pelei...
Po lapu abu susėdo,
Nebebuvo pelei gėda, -
Katinas baltas, gražus,
Į pelėną panašus...
Kažkur griaudėjo
griaustinis,
Žaibas tvykst į
palapinę,
Meilė užliejo krūtinę,
-
Jo delnai tarsi
šilkiniai...
Šventės baigėsi
auksinės,
Reikia pusrytį gamintis;
Uodegas išsidžiovinę,
Grįžo į savo gimtinę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą