Eglė Pranckūnienė
Eglute mano – gėle
puošni;
Per Kalėdas, Naujuosius
Mokyklos salę puošėme
Ir klasę per
gimtadienius,
Savaitgaliams ir šokiams,
Paskui per laiką ėjome
Visi...
Oi, paskutinis vakaras,
Šimtadienio skambutis
Skardena ir šį vakarą
Net rankraščio
eilutėse...
Din din, – kaip
akmenėlis,
Paleistas į bangas,
Baltas putas pakėlė
Ir Žilvino maldas,
Kad grįžtume prie
kranto,
Pašauktume vardu:
Egluže...
Tavo vardas - šventas
Nuo protėvių kalvų.
Gyvenimas – upelis
Prisiminimuose kartų;
Jame – ir aš, ir tu,
Kol kas dar esame kartu...
Aš su jaunimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą