Gyvename kieme –
Tos pačios durys,
Vienas stogas
Ir vėjas šiaušia visada
Lapus vienodai...
Aš – liepa
Auganti seniai,
O tu – kaštonas,
Pražystame abu gelsvai,
Tu man pavasarį
parodei...
Takelis žolėje,
Per vasarą rasotas,
Kur susitinka mūsų akys,
Išsipildo godos.
Oi, mūsų namas –
avilys,
Čia girdisi vaikų
balsai,
Jie neša lyg nektarą
Net iš kitų sodų...
Pripildykim korius iki
viršaus,
Kad visi būtų sotūs, –
Gyvename trumpiau,
Negu norėtų sieloje
svajonė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą