Tėveliams

Akys pripranta

Prie šviesos, tamsos,

Širdis – prie tavo,

Tėti,

Rankų šilumos,

O sieloje tarp visko

Randa tylą,

Mama,

Nuo žalumos laukai prabyla...

Taip iš toli upelis teka,

Gimtinėje nuprausiu veidą

Ir pamatuoju žingsniais

Savo siaurą taką...

Einu viena,

Nes žodis svetimas

Čia nesutilptų,

Įlūžtų kitų ręstas tiltas...

Kas sugalvojo žodį Strėlupys,

Tam amžinoji atmintis,

Bet lieka tuščias kaimas

Elmiškis

Ir vienišas upelis,

Elmė tarp krūmelių,

Nėra ir kryžiaus,

Nes nebėra į tolį kelio.

Nuo šių minčių

Galva pražilo...