Akys pripranta
Prie šviesos, tamsos,
Širdis – prie tavo,
Tėti,
Rankų šilumos,
O sieloje tarp visko
Randa tylą,
Mama,
Nuo žalumos laukai
prabyla...
Taip iš toli upelis teka,
Gimtinėje nuprausiu veidą
Ir pamatuoju žingsniais
Savo siaurą taką...
Einu viena,
Nes žodis svetimas
Čia nesutilptų,
Įlūžtų kitų ręstas
tiltas...
Kas sugalvojo žodį
Strėlupys,
Tam amžinoji atmintis,
Bet lieka tuščias kaimas
Elmiškis
Ir vienišas upelis,
Elmė tarp krūmelių,
Nėra ir kryžiaus,
Nes nebėra į tolį
kelio.
Nuo šių minčių
Galva pražilo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą