Galiu žiūrėti į beribį
dangų,
Kada po nugara
Žemę jaučiu,
O prieš akis
Vis plaukia pienės pūkas,
Į debesėlį panašus.
Gyvenimą skaičiuoja
Saulės laikrodis:
Tik tik...po du žingsnius.
Myliu gėles,
Aukštus medžius,
Kur varnos įsitaisiusios
Praneša giedrą,
Audrą, lietaus debesis,
Mano metus...
Mano vaikai – skrajūnai
paukščiai,
Pas juos kiekvieną vakarą
skrendu...
Jų – dvylika
Ant vieno kalno,
Jiems marškinius siuvu,
Po riekę duonos padedu,
Pati tik trupinį
atlaužiu;
Tik tik … ir gyvenu.
Žemės turiu tik vieną
rėžį,
Paskui tegu atrėš
dangus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą