2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

Ataskaita dangui




Galiu žiūrėti į beribį dangų,
Kada po nugara
Žemę jaučiu,
O prieš akis
Vis plaukia pienės pūkas,
Į debesėlį panašus.
Gyvenimą skaičiuoja
Saulės laikrodis:
Tik tik...po du žingsnius.
Myliu gėles,
Aukštus medžius,
Kur varnos įsitaisiusios
Praneša giedrą,
Audrą, lietaus debesis,
Mano metus...
Mano vaikai – skrajūnai paukščiai,
Pas juos kiekvieną vakarą skrendu...
Jų – dvylika
Ant vieno kalno,
Jiems marškinius siuvu,
Po riekę duonos padedu,
Pati tik trupinį atlaužiu;
Tik tik … ir gyvenu.
Žemės turiu tik vieną rėžį,
Paskui tegu atrėš dangus...





Komentarų nėra: