Bijūnai – paskutinės
Kvapnios gėlės,
Po to – tik rožių
krūmai,
Saldžiai kvepiančiais
žiedais,
Bet jos juk atvežtos,
Kaip nuotakos kitų
kraštų,
Su ašara tyra rytais,
O mūsuose – Pilėnai
Ant didelių kalvų,
Aukštai aukštai...
Kada nubyra paskutinės,
Dar pražysta našlaitėlės,
Nasturtos kvepia prie
langų
Ir mėtos patvoriais...
Įkvepiu gaivų kvapą
Šiltos vasarėlės ir
pagalvoju:
Pasodinau, pražydo
Ir tegu ruduo ateis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą