2014 m. birželio 1 d., sekmadienis

Smėlio laikrodis


Nuvysta gėlės,
Jeigu jų nekalbini kas dieną,
Neauga medžiai dideli dykumoje –
Tik šiurkštūs, su spygliais,
Kurie apsigina nuo vėjo
Ir vėl atauga savyje...
Nepasenau,
Tik akys tapo mėlynos, –
Buvo žalia miškų spalva, –
Išblunka spalvos,
Tarsi mėnesienoje
Ar saulės kaitriame delne...
Nesulinkau kaip smilga rudenį,
Tik sunkios pėdos,
Giliau į žemę klimpsta...
Kas ten – po žeme?
Oi, smėlio laikrodį
Verčiu kas dieną,
Gyvenimo kolba vis ta pati,
Sugrįžta su aušra...
Dabar jau supratau,
Kai diena veja dieną,
Kad esu laikina.

Komentarų nėra: