Albino Šileikos darbas
Kas rankšluostį kabina
Iš balto balto lino,
Kai žydi melsvai linas,
Tarsi jūra laukai?
Banguoja miške
papartynas,
Bet to nematome kas dieną,
Kai prausiamės ne iš
versmės,
O sugeriame atmintį,
Kur gimė šie vaizdai...
Toks tolimas jo kelias;
Ilgėja lino siūlas,
Prispaudžiu akmenėliais
Baltą rankšluostį –
tai mūsų žemė,
Išbalino jį saulė iš
aukštai.
Pakabinu ant sienos
Gelsvą liepos
rankšluostinę,
Gal ji išsaugos kvapą
lino
Ir žiedą mėlyno
dangaus,
Kol rytas keliasi
Ir rasos prausia veidą
Tolimo žmogaus.
– Kurgi tavo gimtinė? –
Jis paklaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą