Gyvenimo slenksčiai

Nepaskaičiuoji aukščio

Ir krenti nuo kalno,

Į kurį įkopei gan sunkiai,

Nors ir atsargus buvai,

Nepamatei bangų

Ar buvo jos per aukštos

Ir palieki už borto,

Be savo laikinų krantų dažnai...

Iš naujo renki kelią,

Nes visada jo reikia,

O laikas skubina, –

Srovė stipri ir žemėje,

Ir jausmų jūroje,

Ir danguje, aukštai,

Kada po kojomis pažvelgsi,

Suprasi, kad gyvenimas –

Ne begalinė laimė...

Oi, slenksčių pasitaiko nemažai.