Prisimenu, verkiau,
Kai buvo tylūs vakarai,
Mėnulio šviesoje
Jonvabaliai švietė,
Dabar juokiuosi,
Kad buvau naivi,
Papartis nepražydo,
Liko tik žavus pavėsis...
Saulutė pabučiavo
atsikėlusi
Ir nudžiovino ašaras,
Dabar šypsausi jai
Ir žiūriu į dangų,
Kur debesėliai nardo,
Su lietumi ir be lietaus,
Nukrenta daug lašų,
Kurių tarsi laiškų
ilgėjausi.
Kiekvieną vasarą
kartojai,
Kad paparčio žiedą
suradai;
Prie tavo rankų pripratau
Ir nutilau...
Ko dabar ieškome?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą