2014 m. birželio 10 d., antradienis

Reti dantys



Seniai jau neskaitau,
Ką parašiau,
Nes dantys išretėjo
Ir tarpdantė plati,
Net švilpia vėjas...
Dabar tiktai rašau
Apie audras, kurios praėjo
Ir kartais pamąstau,
Kad lūžusi šaka,
Kol buvo dar jauna,
Gražiau braškėjo...
Vidurnaktį vaiduoklis
Pas mane atėjo,
Pasakė, kad esu paika,
Tarsi pavasarinis vėjas,
O man – žiema artėja...
Nubraukiau baltą sruogą
Lyg raukšlę nuo kaktos,
Prie širdies ranką
Sau tiktai pridėjau...
Kas ten taip spurda viduje?
Gal paskutinis vėjo gūsis
Pro šalį nuskubėjo,
Kai dantys išbyrėjo?..


Komentarų nėra: