Nederliaus metai,
Kaip ir neganda,
kartojasi,
Kartojasi ir iki šių
dienų,
Tėveliai pasakodavo,
Kad jų amžiuje
Metai nauji ir vėl
pavojus,
Kai žemė atiduos
Pelais vietoj rugių...
Sausra užklumpa
netikėtai:
Pavasarį artojas aria
dirvą
Ir dar nežinai,
Sudygs javas pasėtas
Ar grįš tik sėkla,
O ką valgys jo vaikai?
Ne kartą bado į akis
žiūrėta,
Ne kartą ėjo žmonės
Su terba, maišais,
Kad jų kaimynai
pagailėtų;
Sunku ištiesti ranką,
Kai duonos prašai...
Dar ligos ir karai,
Ne veltui sakė,
Kad bus ramybė,
Kada priglaus kapai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą