Drugeliai

Nepaprastas pasaulis,

Kur skrenda margieji drugiai,

Sušlapę tupiasi,

O kartais – jau užmiega

Amžinai...

Netgi saulutė jų prikelti nebegali,

Nes viskas – Dievo valioje.

Oi, iš dangaus lietaus lašai

Kaip ašara nurieda nelauktai...

Kiekvienas saugosi

Brangindamas gyvenimą

Ir skrenda, kol jėgų užtenka,

Paskui tik suglaudžia sparnus, –

Kas ant žolės,

Kas po kryželiais.