Nešė Senis pilną maišą,
Bet juoda katė pamaišė:
Pasitraukė į Rytus,
O paskui – į Vakarus...
Ir užkliuvo už varčios,
–
Viskas vyko nuo
pradžios...
Kai po ąžuolu sustojo,
Savo kelią apgalvojo,
Ką padarė negerai,
Iš kur maiše pinigai, –
Iš to strioko maišas
plyšo,
O pro skylę ragai kyšo:
Briedžio, elnio ar
ožkos...
Kas dabar juos
suskaičiuos?
Padalino, kas kam tinka,
Bet pamatė, kad netinka.
Oi, kalta medžio šaka, –
Ji į ragą panaši...
Ne, bėda tik šaknyje,
Kuri netelpa maiše, –
Ji liks visada kreiva,
Jei kvailoka bus galva...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą