2014 m. birželio 11 d., trečiadienis

Nuskinti žiedai



Rožių žiedai nusviro,
Raudonuoja sodas,
Nauja diena – tai žiedas
Po atvertais langais,
Į kurį žvilgsnis krypsta, –
Kaip laikrodžio rodyklė, –
Nuo ryto iki vakaro
Žiedai, nauji žiedai...
Prisiminiau gražiausią puokštę,
Vienintelę, kurios nepamiršau,
Kada man įteikei
Prie upės, dar mokykloje,
Žydėjo tulpės ir narcizai,
Bet rožių buvo dar mažai...
Vienintelis ir žvilgsnis,
Paspausta ranka,
Nežymūs laimės pažadai
Palydi iki pat rudens vėlyvo –
Tai mano laikrodis,
Jo dūžyje – mūsų vaikai...
Oi, koks likimas,
Kaip greitai vyto
Nuskinti žiedai...


Komentarų nėra: