Dangaus ir žemės gelmių
Ištekliai - ne amžini,
Tik laikas labai trumpas,
Skaičiuoju kaip gegutė
vaikelius
Jau rudenėjant sau metus,
O jie į debesėlį kyla,
Saulėje ir lietuje
Vis prausiasi...
Nubąla nedažyti
laukuose rugiai,
Prie koplytėlių kryžiai,
Rupi ir juoda duona,
Tokie ir amžinybės
pamatai,
Vis rūgščiu raugu
atsiduoda...
Trinu delne,
Keliu juos prie burnos,
Oi, byra amžiaus grūdas
Į artipilnį aruodą,
Kol saulė nusileis,
Paskirsiu savo laiką
Maldai, duonai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą