Su artėjančia Dainų švente
Sudegė Joninių laužai,
Juos užgesino lietaus
lašas,
Rasas nubloškė vėjas
Ir vėl dangus gražus,
O žemė mūsų – vis
juoda,
Kada derlinga, – tarsi
duona,
Geltonais pakraščiais,
Kur saulė pakepė,
Paskui kampus nulaužė...
Nuotakos valgo kampelius,
Kad sūnų gandras neštų
Ir nosinėje užriša
Nors du mazgus,
Kad namo nepamirštų...
Senolių burtai –
visada gražu
Ir pasitvirtina per daugel
metų...
Išburkite savo vaikams,
Kad būtų jiems laimingi
Senų močiučių raštai:
Tulpės, ramunės bėga
takeliu,
O pakraščiais vingiuoja,
–
Tarsi užarti laukai –
Vienintelė tiesi vaga, –
Tautinių rūbų brangios
juostos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą