Giminėms

Žinau, nebe sukviesiu

Giminių prie stalo,

Tik lino staltiesė,

Mamos austa,

Dar budi sulankstyta, –

Kiekviename kampe –

Lelijos baltas žiedas,

Bijūnas pačiame viduryje...

Ant jo statau sulos ąsotį,

Prie jo – kryželis,

Papuoštas rožančiumi,

Maldaknygė sena,

Ant sienos kaba giminių portretai,

Kurie prieš saulę šildosi,

Aukštai, aukštai,

Po vieną gelsvo smėlio saują

Užbėriau, ir gana...

Nebežinau vardų, –

Seniai išblėso,

Kaip vakaro žara...

Dar neužpūskim žvakės,

Pasėdėkime

Prie vieno kryžiaus

Žemėje ir danguje.