Siunčiu jums lietaus lašą
Iš mums brangiausio
krašto –
ANYKŠČIŲ,
Ant jo parašiau laišką,
Kad visada myliu
Rubikių ežerą ir
Šventąją,
Anykštos krūmelius...
Pro jų šaknis vandenys
teška,
Pakyla rūkas iki debesų
Ir vėl sugrįžta
Į tą kraštą, kur
gimėme
Ir augome visi...
Tyras pasaulio lopinėlis,
Kaip ašara aky,
Nušluosto saulės
spindulėlis
Ir bėgame į tolumas,
Bet į gimtinę grįžtame,
Nors mintimis,
Kad susiglaustume prie
stalo,
Kur duonos riekė laukia,
Tarsi lašas – apvali...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą