Rugsėjo mėnesį
Pasėjau rugį,
Išdygo, iškrūmijo,
Kaip žali patalai...
Kas ta žiema,
Kai sniegas baltas
Saugo šakneles, –
Jos – giminės ,
Gimtosios žemės meilė,
Gyvenimo pradžia,
Jaunystė vėjas...
Kai rugiai žydi,
Jų melsvi šiaudeliai,
Lyg nupurkšti gelsvai,
Tarsi medus iš avilio,
Kur jau pilni koriai
Pavasario nektaro,
Geltonų pienių vyno,
Pakabinau pirštu
Ir pasiekė net sielą
Vasaros karštis...
Gal rugiai?
Oi, širdyje ramu,
Dar liko vienas žiedas,
Drebantis nuo vėjo...
Rudens – gelsvi šiaudai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą