Negali vis kartotis ir
kartotis
Praeitis ir klaidos,
Kad nugali tik parakas
Ir didesnės šalies jėga,
Paduoda kartą ranką
taikai
Ir visa žmonija,
O niekas karo nepalaiko -
Nė viena motina,
Tauta.
Kiek galima kalbėti
Vis tą patį,
Melu išgrindžiant net
gatves,
Kad laisvę davė,
O net po karo vežė
Vėl be langų vagonuose
Visų tautų šeimas.
Dabar, po šitiek metų,
Atveriamos žaizdos žmonių
mintyse,
Kai karo mašina
Suka po dangų, žemę,
Ginklu priverčia
pasakyti:
Kas gi tu, Ukraina?
Juk praregėjo žmonija
visa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą