Ilgai, labai ilgai
Išėjusius širdis
prisimena,
Išlieka geros mintys, -
Kaip gintarai gelsvi, -
Pro juos kitaip saulė
nušvinta -
Ne deimantas aštrus,
Kuris išrėžia stiklą
Ir lieka tuščias
vidurys;
Čia pat ir šukės,
Palaistytos tik ašara,
Dar vėjas įsisukęs
Klebena naktį langines...
Išėjusių nelaukia -
Jie patys ateina,
Tarsi nematoma ranka
Paliečia galvą ir
išeina,
Kur mums kelių nėra...
Kalbuosi lyg su savimi,
Bet visada jaučiu tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą