Kalnas su kalnu nesueina,
O žmonės susitinka
tolimi,
Net nepažįstu savo
giminių,
Kurie Amerikoje,
Australijos žemyne,
Filipinuose, Europoje...
Tada toks artimas
pasaulis,
Kur tėviškę matau
Jų akimis sykiu...
Kada užmiegu,
Jie į darbą eina,
Atsigula miegoti,
Aš tada budžiu,
Kad būtų nerimo mažiau
Mūsų pasaulyje,
Renku žodžius ir jiems
siunčiu...
Labanakt, mieli žmonės,
Giminės to paties kraujo,
Pažįstami, bet kasdien
nesutinkami,
Su kuriais kalbamės
Skersai per žemę,
Gal ir gerai, kad jie
nemato,
Kaip kai kada be jų
liūdžiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą