Dangaus sūkuriai

Žalia šaka pavasarį –

Akims ir sielai vaistas,

Kremta ją paukščiai,

Stirnos miško pakrašty;

Pasižvalgau virš karklų –

Kačiukai žydi

Mėlyno dangaus fone,

Baltų kepurių apsupti...

O ant beržų viršūnių

Šarkos įsikūrusios,

Susuko uždarus lizdus,

Čia jų namai,

Kuriuos prižiūri,

O vėjas supa vaikelius...

Mačiau, kaip vienas kitą vijo

Geltoni ir margi drugiai,

Kaip leidosi pavargę,

Nes toks dar nedrąsus jų skrydis,

Kol po žiemos silpni sparnai.

Padangėje, aukštai,

Suko ratus išdidūs

Balti gandrų laivai...

Kur mano kelias,

Kur tas dangaus laivas,

Kurį sūpuoja vėjas,

O berželiai – irklai,

Nuleisti žemai, žemai?..

Kai vienas išplauki,

Dar pasitinka sūkuriai.