Pelėda ir apuokas
Yra proto simboliai;
Galbūt todėl,
Kad jie medžioja
naktimis,
Kada kiti nemato grobio,
Būna tarsi akli...
Jie renkasi namus,
Kur senas medis,
Drevės gilios
Ir nežinia, kiek ten
vaikų,
Kol patys nesuūkauja
Miške ar prie namų...
Ką pelėda aplankė,
Turės ir lemtį,
Net kitokį būvį,
Kitokia jos ir paskirtis,
–
Jinai tik savo vaikus
giria,
O kur visi kiti?
Kodėl nuo nakties balso
Senas medis krūpčioja?
Gal apdergtas labiau,
Negu jauni...
Pasaulis – tik pilka
pelėda,
Protingo saugosi visi,
Kas kvailesni...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą