Ruduo padykęs
Taip darbavosi,
Kad pūtė iš visos
širdies,
Prisėlinęs prie klevo
Nupešė lapų šūsnį,
Sudėjo juos į
krūveles...
Vienus paklojo ir
suglostė,
Kitus pašiaušė, -
Lyg šukomis prieš
plauką, –
Taip ir paliko po sniegu
Iki pavasario liūties;
Dabar jie laukia
nesulaukia,
Kada kiti byrės,
Panašūs į ežius...
Ant samanų prigludę,
Pamato pirmą grybą,
Kuriam nė motais, –
Lapai – tai tik maistas,
Jie – puošmena miškų,
Raudonkepuriai,
Tokie panašūs ir į
mus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą