Statysiu sau namus,
Kol akys mato,
Pakelsiu skiedrą,
Kol ranka galės,
Atnešiu tau stiklinę
Gyvojo vandens
Prie bendros lovos,
Kol kojos leis,
Dar neskaudės.
Čia ir gandrai sugrįžta,
Ką rudenį paliko, -
Nors vieną šapą,
O pavasarį sukraus
Gražiausią būstą,
Po kuriuo prieglobstį
suras
Ir garšva, smilga,
dilgėlė...
Neverk, kad ji kandi,
Kaip aštrios viksvos, -
Viskas pasaulyje -
Tai vienas būstas,
Praeities ir ateities.
Kada turėsiu amžinąjį
namą
Tarp žvaigždžių,
Priglausiu tavo galvą,
Kai skaudės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą