Kada prie kojų
Žemės giluma,
Atsiveria ir gelmės,
Kita mintis
Tarsi versme ištrykšta...
Eini į properšą,
Kur nebuvai,
Ir nebesirenki takų,
Tik vienas kelias veda,
Nelieka menko tikslo.
Nereikia aukso karsto, -
Jo norėjosi,
Kol gyvas buvai,
O žemėje užsiveria jo
dangtis -
Viskas...
Kas dega danguje,
Tada geriau žinai;
Gal ten kapoja
Saulės rykštės,
Kad daug ko žemėje
nepadarei,
Nė karto nepakėlei mažo,
Neišvengei nuodėmės,
Už ją neatgailavai,
Kai duonos riekę
Vienas valgei,
Nubiro tik į žemę
trupiniai,
Išnyko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą