Ačiū Andželikai už pagražintą foto.
Kada suvalgau obuolį,
Sėklas išspjaunu
Ir lieka toks kartėlis
burnoje,
Kad būna labai gaila
Ir to vieno grūdo,
Pamesto pakelėje.
Išaugs iš jo laukinė
obelis,
Niekas nevalgys vaisių,
O mindžios, kas tik
panorės,
Kreiva šaka net dangaus
šaukiasi,
Kad kas paskiepytų
Saldžia pavasarį
nupjauta šakele
Nuo kitos obelies,
Tada ir toliau augtų,
Kaip visi.
Jei mažą iškasa,
Sode prigydo ir vis
laisto,
Dažnai ir vaisių veda,
Žydi rausvai ar baltai.
Mes - sodo obelys,
O mūsų obuoliai
Toli toli nurieda,
Nebe pagausi,
neskiepysi...
Kas kaltas, kad ji
nederės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą