Visi didieji
Žino savo kelią, -
Jau parskrenda gandrai,
Kur buvo dar vaikais,
Jie atneša ir mums
Vaikų, vaikaičių
Ir viskas veltui
Gan dažnai...
Kaip lengva gandrui,
Jei suranda vietą;
Kad niekas jo vaikų
neliestų
Pasikelia aukštai,
Prirenka žabarų
Ir iškelia gražiausia
puotą,
Kai atsibunda varlės,
Dirvonuose išlenda
pelytės
Iš savo namų.
Oi, koks galvosūkis
Dažnam palieka,
Kai neturi savo gūžtos,
Net savo kieme
Palieki svetimas, -
Lyg balta varna tarp
savų...
Yra dar šansas vienas,
Jeigu parneši pliauskų,
Pabūsi prie namų
Tarnu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą