„Man čiučiulis,
Man miegelis
Vadinojo“...
Suskambo taip sena
melodija širdy,
Kad negaliu pamiršti ,
Vis kartoju ir kartoju, -
Tai buvo taip seniai,
Bet ir dabar - pats
mylimiausias
Visų šalių folkloras.
Tuo mes ir gražūs, ir
geri,
Kad saugome užgimę
Savo šalies dainas, -
Kaip želmenį auginame...
Pavasarį pasėsiu grūdą
Tų pačių dainų,
Ką protėviai dainavo,
Palaistysiu melsvuosius
linelius
Dūzgės ratelis klevo...
„Aš čiučiulio,
Aš miegelio
Neklausysiu,
Neklausysiu“...
Verpsiu, ausiu
Ir tėviškę mylėsiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą