„Tupi pempė ant
dirvono“...
Molio grumstas jai
pašonėje,
Palypėjo ir saulutė,
Kiek arčiau, aukščiau
pabūti -
Šypsosi: „Ką pamačiau!
Bėgsiu su ja ir toliau.“
Ji išgarino balas,
Nes kiaušinį pempė
dės...
Melsvas jis, kaip ir
dangus,
Toks pavasaris gražus...
O lietutis pažiūrėjo
Ir dar nuo savęs pridėjo
Daug taškų ant pempės
vaiko,
Net jų vėjas nesuvaiko,
Tik prasikala ir bėga,
Prie velėnos lizdas
lieka.
Tuščia jų, tokių
lizdų,
Greitos kojos jos vaikų,
Kai artojas vagą verčia,
Kas nespėja, tą
užverčia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą