Kryžkelė

Kai stoviu kryžkelėje,

Žiūriu į tris puses,

O ketvirta lieka už nugaros –

Tai praeita riba;

Priešakyje – spalvingas rytas,

Iš kairės šilti pietūs,

O dešinėje – jau vakaro gaisai...

Renkuosi kelią,

Kuris mielas, bet duobėtas,

Kas čiulba ir vilioja,
Netikiu tokiais,

Einu keliu, kurį vagoja

Upeliai, su stačiais krantais...

Patikrinu tik širdimi,

Ką akys mato,

Kol neša pačios kojos,

Pasveikinu berželį,

Prie ąžuolinio kryžiaus

Padedu gėles rytojui...

Kai prie kitos ribos sustosiu,

Mane aplenk ir toliau eik.