Kai jūsų žodžius skaitys...

Požeminiai skaitymai Valdovų rūmuose

Poezija – mūzų kalba,

Kiekvienas kūrinys – į ateitį,

Tegu ir būna

Šiandien šlapdriba,

Bjauri tarsi senatvė,

Bet skamba lyra,

O ją skambina jauni,

Kol pirštai nesugrubę,

Šalčio dar nematę...

Kiekvienas laikas turi atmintį;

Poetas kalba tik apie save, –

Tarsi upelis teka, –

Kas jo gilumoje,

Tas išsiveržia iš po plunksnos:

Paglosto alkaną,

Benamiui ranką...

Pašiurpsta oda,

Kraujas stingsta širdyje,

Kada poetas taria žodį,

Kuris pasmerkia artimą...

Kiekvienas meno kūrinys –

Krislelis gėrio žemėje,

Tiktai – į ateitį.