Tomas Baranauskas
Drebulės dreba
Tiktai lapais,
Kol jų nėra,
Sunku atskirti iš žievės,
–
Jos balkšvos ir vienodai
šlapios
Gal nuo rasos,
O gal ir ašarų,
Kurios iš skausmo
Šį pavasarį vis byra,
Kai baimę sėja
Net ir alksniai,
Kurių pakrūmėse
daugiau,
O drebulės – be lapų
Ir nuo akių toliau.
Kaip atsakyti vėjui,
Kad aš jo nebijau?
Stovėjau ir stovėsiu,
Savo miške – saugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą