Pikti daigai išdygsta
Ir greičiausiai auga,
Jie gelia kaip angis,
Jei neturėsi gero draugo,
Susmigs iki širdies.
O šalia esantį užvaldo
baimė,
Po metų ar kitų
Nebus tau vietos ir po
saule,
Išvis net iš dangaus.
Pikti daigai turi šaknis,
Kurios ir žiemą
Nesušąla, nesupūsta,
Nors jų žievė aitri,
Todėl ir plečiasi
toliau,
Net į kitus kraštus,
Kol apsižiūri sėklos
geros,
Jau būna per vėlu.
Kas išpustys plieninę
dalgę,
Kad nebeliktų dirvoje
usnies?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą