Tušti ir balti puslapiai
Dar skatina rašyti,
O išgirsta melodija
Pritaria paslapčia,
Iš nerimo širdis dar
virpa,
Kai sugrįžtu į pasaką;
Gal dar pasikartos
Pavasario audra...
Kai prirašyti lapai
Rudenėjant gelsta,
Skuba pridengti juos žiema
Ir vėl ant sniego balto
Piešiu toliau
Šerkšno spygliu
Savo dienas...
Nešalta, kai už lango
Gyvena pasaka -
Tavo akių šviesa.
Ateik ir perbrauk
Savo viską šildančia
ranka,
Sugrįš tada pavasaris,
Vaikystės pėdose sumirga
Geltona pienių pieva,
Miškų žaluma.
Saulės takelis veda
Į baltą lapą, gyvą
pasaką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą