Sielos paveikslas

Kiekvieno siela

Angelu plasnoja,

Kol neužlūžta jam sparnai,

Tada jau Dievo Motinai dėkoja,

Kad per gyvenimą

Ėjo lėtai, lėtai...

Ne visada ir tu skridai.

Paveikslas – tu;

Beeidamas renki spalvas

Ir palengva tapai,

Kas gera, dalini,

O bloga, – paslepi giliai.

Tada tik surenki gėles

Ir nupini vainiką,

Prie savojo altoriaus

Vazą pastatai

Jau amžinai.