2014 m. kovo 13 d., ketvirtadienis

Pakalnutės



Tik saulės šviesoje,
Miško aikštelėse
Baltosios pakalnutės kvepia;
Neskyniau niekada,
Nes kaip paskui pražystų viržiai
Ir bruknienojų kekės.
Netoliese, pakalnėse
Ir tyras upeliukas teka, –
Kaip ašara lašai,
Kurių anksti netenkame...
Gyvenimas – gražiausia dovana,
Bet nuskina dažnai
Ir tik tada pražysta pakalnutės
Ant mažo žemės lopinėlio,
Kada brangiausio jau netenkame –
Niekas iš ten žiedų neskabo.
Tegu pražysta pakalnutės
Ir melsvi šilai,
Alksnynuose į laimę žymi
Baltą laimės taką,
Kol dar su saule šnekamės...






Komentarų nėra: