„Šalta rasa, o aš basa“...

Žemėja debesys,-

Lyg dangus susitraukia;

Išlyginu raukšles

Ir vėl dainelę traukiu

Apie jaunystės dieneles.

Berželį glostau

Ir jo liemenėlį baltą

Prigludusi bučiuoju,

O ašara nurieda

Per kasas:

Gal lijo,

Gal šiaurys išspaudė

Paskutinius lašus sulos...

Gyvenimas pripylė pilną taurę

Ir liepė gerti, kol gyva ...

Oi, berže baltas,

Tavo liemuo šaltas,-

Ruduo iškėlė vestuves.